Wim Wenders. Pope Francis: A Man of His Word

Win Wenders dokumentinio filmo apie Popiežių Pranciškų premjera įvyko Kanų 2018 festivalio metu.

W.Wenders pasakoja, kad dar 2013 metų pabaigoje, kai dabartinis Popiežius dar nė metų nebuvo atitarnavęs savo tarnyboje, gavo raštą papuoštą auksiniu Vatikano herbu. Tai buvo mandagus klausimas ar galėtų jis atvykti į Romą pasikalbėti apie vieną projektą. Buvęs maloniai nustebintas, galima sakyti, kad “mane pasirinko Popiežius!”, bet, žinoma, tai buvo tik jo komunikacijos tarnybos pasiūlymas.

Po filmo premjeros Kanuose W.Wenders kolegos klausinėjo, kiek kūrybinės laisvės jam buvo duota, kuriant šį filmą. W.W. pasakoja, gavęs daug dokumentinės medžiagos iš Vatikano TV Centro, bet pasirinkimas, kaip tą medžiagą panaudoti,- priklausęs jam. Ir jokių apribojimų iš Vatikano pusės.

W.W. abejoja ar Vatikano viešųjų ryšių kurjeriai žinojo, kad jaunystėje jis svajojo tapti kunigu. Kad savo studijų (1960 pabaigoje) buvo nutolęs nuo tikėjimo, bet vėliau vėl sugrįžo. Arba ar pasiekė Vatikano ausis, kad Berlyne jis kartu su žmona dalyvauja privačioje Biblijos studijavimo grupėje?

Vatikano spaudos atsovai sakė, kad W.W. pasirinko todėl, kad jis kuria filmus apie tai, kuo jis pats dega. Pvz., sukūręs filmą apie garsų fotografą Sebastião Salgado, šokio revoliucionierę Piną Bausch, roko grupę BAP. Jis kūrė filmus apie juos, kaip karštas jų kūrybos fanas. Tai jo stilius.

Beje W.W. yra minėjęs, kad jis mokėsi iš tokių meistrų kaip J.Cassavetes, Hitchcock, D.Lean.

Viename iš filmo interviu Popiežius kalba ir žiūri tiesiai į kamerą, sakydamas – “jeigu jūs teisingai mano žodžius perduosite, jie gali būti, kaip sėklos, iš kurių išaugs nuostabios gėlės”. O po filmavimo, jau už kulisų papildė: ” jei ne, galit savo kameras sulaužyti”.

Tai buvo pasakyta juoko forma, bet W.W. tai priėmė labai rimtai.

Skaičiau SZ 2018.05.15

Advertisements
Posted in Spauda | Tagged , | Leave a comment

Jorun Thørring. Glaspuppen

Dažnas knygų rijikas sako, kad detektyvus skaito norėdami atsipalaiduoti ar atostogų metu. Tarsi detektyvas būtų koks galvos trintukas. Aš pradėjau skaityti detektyvus besimokydama vokiečių kalbos. Kažkur tokį patarimą buvau radus, esą įtraukia veiksmas, neįmantrus žodynas ir pan. Pabandžiau ir užkliuvau. Kartais prisiverčiu imtis kokio kito žanro, bet labai sunku. Tuomet knyga skaitosi labai lėtai, vos ne prievarta. Su detektyvais gal kaip su saulėgražom – gliaudai ir negali sustoti.

Norvego Jorun Thørring detektyvas gan liūdnas. Ne viena auka, įtampa kartu su baime ir gailesčiu, kai persiokiajama būsima auka. Rašo kaip mąsto, gal būt, būsima auka ir tarsi norisi kažkaip padėti jai, arba viltis, gal kažkas sutrukdys jai pasirinkti pragaištingą sprendimą. Šį kartą buvo net keletas tokių scenų. Man labiau patinka, kai nusikaltimas jau padarytas, rasta auka ir toliau step by step nagrinėjama kas, kaip, motyvas ir t.t.

Radau lietuviško posakio atitikmenį.

Bei dem letzten Gedanken standen ihr die Haare zu Berge.

Posted in Knygos | Tagged | Leave a comment

Noah Gordon. The Jeruzalem Diamond

Skaičiau vokiškai. Pradžia buvo kiek nuobodoka,kol veiksmas įsibėgėjo skaičiau prisivertimo būdu. Maždaug nuo vidurio jau buvo sunku užversti.

The Jeruzalem Diamont

Šiek tiek apie deimantus, šiek tiek apie žydiškas tradicijas, šiek tiek apie aistrą prabangai. Įdomu buvo sužinoti apie legendinį filmą Ben Hurir taip pat legendinį auto SJ Deusenberg.

Senoka knyga, bet verta skirti laiko.

Skaitydama visada atkreipiu dėmesį į buitinius aprašymus.

Pusryčiai žydų restorane – alyvuogės, pomidorai, kiaušiniai, arbata. Neįprasta, bent man.

Posted in Knygos | Tagged , , | Leave a comment

Harlan Coben. Miškai

Pats kukliausias titulas šiam rašytojui būtų – Meistras. Ir didžioji raidė dar in bold parašyta. Skaičiau jau ne vieną jo detektyvą, bet čia rašau apie jį pirmą įrašą. The Woods arba lietuviškai – Miškai. Knyga išleista jau prieš dešimtmetį.

Nors daug skaityta ir girdėta kokios ilgos buvo Sovietų sąjungoj veikusios KGB rankos, bet H.Coben vėl privertė vėl prisiminti posakį – neskubėk teisti. Nesu labai gilinusis į dokumentinius liudijimus apie tą laikotarpį, bet jaučiuosi, tarsi esanti kolektyvinės pasąmonės dalelė ir liudijanti, kad tokių sudaužytų gyvenimų buvo. Ir labai daug.

Jeigu būna knygų, kurias pradedi skaityti ir niekaip neįsitrauki, bet vis tikiesi, kad jau jau tuoj užkabins, tai H. Coben Miškai – įtrauks nuo pirmų puslapių ir prašysis į rankinę, jei nusimato kur bent trumpa galimybė paskaityti.

Keletas gerų minčių.

Žodžiai – batai ir praktiški (patogūs) – niekada neturi būti poroje.

Niekada negalvokite, kad esate pasaulio bamba.

Čia tik mintys, bet ne citatos.

Posted in Knygos | Tagged , | Leave a comment

Gerieji žmonės

Šią australų rašytojos Hannah Kent knygą iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiutė-Bernotienė. Jos pavardė ir buvo rekomendacija knygai. Nors, kai knygyne paėmusi į rankas knygą
perskaičiau, kad australų rašytoja rašo apie porą šimtmečių senumo Airiją- šiek tiek suabejojau. Bet G.G. autoritetas nugalėjo.

Nuojauta neapgavo – slogi nuotaika skaitant nuo pirmo puslapio. Kartais iš nevilties pradėdavo skaudėti širdį.

Žodžių pora “Gerieji žmonės” visoje knygoje  ėjo kaip tamsos ir vargo, raganos – leitmotyvas, o pabaigoje, tarsi nusimetė “raganos” skarmalus ir įgavo priešingą prasmę. Tiesa, knygoje raganiškų kerų turinčios būtybės vadinamos fėjomis.

Perskaičius knygą, pajunti, kad tai buvo grynuolis. 

Įsiminiau žodį suopratis. Gražus žodis. Ir jau naudoju.

Citata:

“Pasaulis slapta darnus su savim.Garstukai žydi geltonai, nes gydo geltligę. Galia glūdi ten,kur kraštovaizdis sutinka savęs vertą, kur susilieja keletas vandenų, kur kalnai sudaro katilą”.

Posted in Knygos | Tagged | Leave a comment

Nele Neuhaus

Originalus pavadinimas “Die Lebenden und die Toten”. Detektyvas. Pažymėta Spiegel lipduku. Susigundžiau, nes (a) vokiečių autorė, (b) vokiečių kalba,(c)Spiegel rekomendacija,(d) 3 leidimas per metus (knyga išleista 2015 ir tais pačiais metais kartojami leidimai). Tik skirtingai, nei Lietuvoje, knygų tiražų nenurodo. O būtų smalsu.

Daug mirčių, motyvas gan greitai nuspėtas, bet žudikas išaiškėja tik pačioje pabaigoje. Kartais norėčiau, kad būtų atvirkščiai. Kadangi dabar skaitau daug detektyvų (vokiškai,nes mokausi vokiečių kalbos), tai šį lengva ranka galiu rekomenduoti – įtampa yra.


Nemanau, kad detektyvų mėgėjams įdomi turinio santrauka, – nei pati ja domiuosi, nei kitiems stengiuosi pasakoti.

Knygoje yra sakinys, kurį perskaičiau keletą kartų tam, kad įsitikinčiau ar tikrai teisingai supratau. Necituosiu, kad neplistų tai toliau. O mintis to sakinio tokia – lietuviai, rusai ir Kosovo albanai pigiausiai atlieka žiaurius/nešvarius darbus. (358 psl. 2015 m.)

Nežinau kur autoriai randa tokią statistiką. Skaitant toliau kartėlis liko…

Graži mintis:

“Ohne dich ist alles nur halb”

Posted in Knygos | Tagged | Leave a comment

H.Mankell

Skaičiau vokiškai. Švediškas knygos pavadinimas tegul lieka švedams, o tada jau koks skirtumas ar angliškai ar vokiškai vis tiek nebe originalas. Mittsommermord . Ar yra lietuviškai išversta ir kokiu pavadinimu – irgi nesidomėjau. Skaičiau praktiškai be pauzių. Įpusėjusi neiškenčiau ir paskaitinėjau pabaigą, kas gi bus tas žudikas. Skaitydama vis bandžiau pažaisti detektyvą ir “surasti” arba nuspėti, kuris veikėjas bus nusikaltėlis. Teko šiek tiek nusivilti, nes beveik iki kriminalo pabaigos nusikaltėlis nepasirodo akiratyje. Iš tikro kriminalas nė kiek nesumenko dėl to, tik aš buvau pasiraitojusi rankoves ir atmerkusi savo “trečiąją akį” bespėliodama – kuris !?


Detektyvas Kurt Wallander toks “vienas iš mūsų” – turi žalingų įpročių, pasižada sau, bet retai pavyksta ištesėti, bijo sveikatos tyrimų rezultatų .  Paaiškėja, kad jis serga ( o gal turi?) cukraligę ir išvardinami visi simptomai, kurie būdingi sergant cukralige. Mintyse sau išrašiau diagnozę – cukraligė manyje negyvena 🙂

Nebeatsimenu kiek H.Mankell knygų skaičiau. Šita irgi nebus paskutinė.

Radau gražią metaforą. Tegul ir liks vokiškai.

Der Traum war wie ein Schiff, das in einer Nebelbank verschwindet.


Posted in Knygos | Tagged | Leave a comment